Sodininkams ir daržininkams

There are no translations available.

Biohumuso ištrauka arba vermikompostinė arbata

Kompostinę arbatą lengva pagaminti ištirpinant vermikompostą vandenyje. Gauta vermikompostinė arbata naudojama dirvai arba lapams apipurkšti. Skystas vermikompostas – puiki paildoma trąša dirvai ir padeda mūsų sodams geriau augti,  tad net naudojant arbatą galima lengvai atsisakyti cheminių trąšų, pesticidų ir fungicidų. Vermikompostinė arbata padeda augalams greičiau augti, maitina augalus ir dirvą, papildo dirvą reikalingais mikroorganimais, taip pat padeda išvengti ligų ir neutralizuoja toksinių chemikalų likučius sodo ir daržo dirvoje.

Jai pagaminti reikia:

- 15 litrų kibiro;  1 ltr  vermikomposto;  akvariuminės oro pompos;  ventilių rinkinio, guminės žarnos, oro kolektoriaus (oro tiekimą padalinti į keletą srovių);  10 l vandens; filtruojančio audinio maišelo (tinka marlis);  saldaus sirupo ar trupučio cukraus.

Pritvirtinkite  žarnas. Įdėkite oro kolektorių į kibirą ir įsitikinkite, kad jis siekia kibiro dugną. Įdėkite vermikomposto į filtruojančio audinio maišelį ir įsitikinkite, kad jis dengia oro kolektorių. Įpilkite į kibirą vandens, kad liktų 15 сm nuo viršaus (vanduo - nechloruotas, nes chloras užmuša naudinguosius mikroorganizmus). Įpilkite 30 g sirupo, kad naudingieji mikroorganizmai galėtų maitintis. Įjunkite akvariumo oro pompą, ir tegul mikstūra bręsta 2-3 dienas. Retkarčiais išmaišykite mišinį, kad greičiau bręstų ir mikroorganizmai atsiskirtų nuo kietųjų vermikomposto dalelių. Arbatai subrendus, jeigu naudosit purškimui, ją būtina papildomai perkošti. Naudodami marlę perkoškite arbatą į kitą kibirą. Kietas vermikomposto liekanas galima sudėti į komposto krūvą sode arba tiesiog patręškite dirvą.

Ši arbata turi maloniai kvepėti žeme. Jei ji nekvepia, nenaudokite jos augalams, o išpilkite mišinį į komposto krūvą. Gėlėms ir daržovėms kompostinę arbatą reikia naudoti nedelsiant, nes gerieji mikrobai greitai pradės nykti, kai oras nebus perduodamas akvariumo oro pompa.  Kompostine arbata galima apipurkšti lapus ir palaistyti dirvą aplink kiekvieną augalą. Ji suteiks maisto ir energijos bei palaikys sodo augalus. Ją galima naudoti kas dvi savaites sode ir darže.


Biohumuso naudojimas tręšimui. Biohumuso įtaka daržovių derliui ir kokybei

Anglijos mokslininkai E. F. Neuhauser, R. C. Lochr nustatė, kad biohumuse, pagamintame iš galvijų mėšlo, po 14 dienų sudygo 91,7 % pomidorų, 88,3 % kopūstų ir 90 % ridikėlių sėklų, kai tuo tarpu paprastame komposte iš galvijų mėšlo – pomidorų – 15 %, kopūstų – 30 %, ridikėlių – 76,7 %. Kiti mokslininkai teigiamą poveikį sėklų dygimui ir šaknų augimui gavo mirkydami sėklas biohumuso ištraukose. Teigiamai veikė, jų nuomone, ištraukose esančios huminės rūgštys. Teigiami rezultatai gaunami tręšiant biohumusu ir šiltnamiuose auginamas daržoves. Nustatyta, kad agurkų ir pomidorų  derlius padidėjo 10-30 %, kai 2 – 3 mm biohumuso frakcija sudarė 5 % šiltnamio grunto masės. Agurkų ir pomidorų vaisiuose rasta 8-23 % daugiau vitamino C, o nitratų sumažėjo 19-60 %, ypač pirmoje vegetacijos pusėje. Standartinės produkcijos buvo 90 %. Vaisiai sunoko 3-5 dienomis anksčiau. Kiti tyrėjai nustatė, kad uždaro grunto agurkams buvo optimali 10 kg/m2, o pomidorams – 7 kg/m2 biohumuso norma. Nustatyta, kad augalai vystėsi, krovė butonus ir pražydo 8-11 d. anksčiau, užaugo daugiau vaisių, o juose rasta dvigubai daugiau cukraus ir vitamino C. Daugelyje mokslinių publikacijų ypač pažymima, kad biohumusas turi teigiamos įtakos žemės ūkio produkcijos kokybei: labai sumažėja nitratų, susikaupia mažiau sunkiųjų metalų, padidėja proteinų ir baltymų kiekis. Teigiama jog organinės trąšos yra viena iš priemonių, sumažinančių nitratinių azoto junginių susikaupimą dirvoje bei žemės ūkio produkcijoje. Biohumusas didina žemės ūkio augalų imunitetą, gerina augimą ir vystymąsi, mažina užsikrėtimą ligomis ir kenkėjais. Lenkų mokslininkų duomenimis, biohumusas stabdė Phytophthora nicotianae zoosporangių formavimąsi, gerokai sustabdė Fusarium sukeliamų vytulių bei Pythium ir Rhizoctonia sukeliamų puvinių plitimą, G. V. Pescovas nustatė, kad 20 % biohumuso ištrauka 20,9 % sumažino miltligės išplitimą pomidoruose. Taip pat nustatė, kad biologinis efektyvumas šaknų puviniui, patrešus 100 g/augalui biohumuso norma lauke augintus pomidorus, sudarė – 48,4 %, o agurkus -51,9 %, atitinkamai augintiems šiltnamyje – 19,7 ir 29,6 %.

Mėnuo

Kultūra

Norma

Kovas - balandis

Pomidorai, agurkai, aguročiai, kopūstai, pipirai, paprika, moliūgai

Žemė paruošiama sumaišant biohumusą su durpių substratu ar žeme santykiu 1:3

Gėlės

Gegužė

Morkos, svogūnai, burokėliai

Prieš sodinant ar sėjant, pagrindas padengiamas 500g/m2 biohumusu, žemė sumaišoma ir paliejama.

Salotos, krapai, petražolės

Prieš sėjant, sėjamą plotą padengti 150-200g/m2 biohumusu, sumaišyti jį su žeme ir palaistyti.

Bulvės

Prieš sodinant paberti 50g biohumuso po kiekviena sėkla.

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai

Į kiekvieną duobę įberti 1-2 kg biohumuso ir sumaišyti su žeme

Pomidorų ir agurkų daigai

Prieš sodinant įberti 100g biohumuso ir palaistyti.

Birželis - liepa

Papildomas augalų tręšimas vegetacijos periodu

Biohumusas paberiamas aplink augalą (400-500g/m2), įterpiamas į dirvą ir palaistomas.

Rugpjūtis

Sodinant naujus braškių daigus

Prieš sodinant braškių daigus, įberti 150-200 g biohumuso į kiekvieną duobutę, sumaišyti su žeme ir palaistyti 0,2-0,3 litrais vandeniu kiekvieną daigą.

Rugsėjis – spalis

Obelų, vyšnių, persikų sodinukai

Prieš sodinant, įberti 1,5 – 2 kg biohumuso į kiekvieną duobę, sumaišyti su žeme ir palaistyti.

Agrastai, serbentai

Prieš sodinant, įberti 1 – 1,5 kg biohumuso į kiekvieną duobę, sumaišyti su žeme ir palaistyti.

Žieminiai česnakai

Prieš sodinant, įterpti į dirvą 8-10 cm gyliu 500g/m2 biohumuso.

Kambarinės gėlės

Žemė paruošiama sumaišant biohumusą su durpių substratu ar žeme santykiu 1:3

 
LithuanianEnglish (United Kingdom)Russian (CIS)Deutsch (DE-CH-AT)

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas